„Dažniausias požiūris į nuovargį Lietuvoje yra: arba toks krikščioniškas atgailos, na, tai yra normalu, reikia kentėti, visi kenčia, visiems silpna, ir man silpna, nes kančia – dorybė; arba kitas, kuris Lietuvoje vyrauja, tai psichiatrinis požiūrius, t. y., jeigu mes padarome paprasčiausius tyrimus ir tau viskas gerai, na, tai tau kažkas negerai su galva, eik pas psichiatrus. Mano požiūris į nuovargį yra kaip į lėtinį autonominį nervų sistemos uždegimą, lėtinio nuovargio klasifikacijų yra daug“, – sako medicinos centro „Northway“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Daugiau apie lėtinį nuovargį, kaip jis atsiranda, kaip gydomas, ir kodėl negalima jo ignoruoti, naujienų portalo tv3.lt laidoje – „Sveikatos DNR“.
Kodėl pavasarį jaučiamės nekaip?
Pavasaris yra tas metų laikas, kai žmonės pradeda daugiau kalbėti apie nuovargį ir jį sieja su žiemos ligų sezonu, taip pat vitaminų ir saulės trūkumu. V. Morozovas sako, kad nuovargį jaučia tikrai ne visi.
„Tie žmonės, kurie užlipa ant pečiaus žiemos miegui, pramiega visą žiemą ir nori staiga gerai jaustis kovą arba balandį, jie tą nuovargį ir jaučia, – pastebi gydytojas. – O kas nori pavasarį pasitikrinti vitaminus, tai labiausiai trūksta vitamino fizinis aktyvumas, vitamino reguliarus miegas, vitamino sveika mityba ir vitamino saulė, tai tuos vitaminus mums ir reikia gaudyti.“
Pasak pašnekovo, devyniais iš dešimt nuovargio atvejų žmonės dėl jo būna patys kalti ir pakanka koreguoti režimą. Paprastai priežastis galima išsiaiškinti kalbant su pacientu.
„Gal tu su savimi blogai elgiesi ir savęs nebemyli jau dvejus metus, bet nuovargį pradėjai jausti tik paskutinį mėnesį ar du, kodėl taip atsitiko, kas atsitiko prieš tą mėnesį ar du? Gal tai buvo virusas? Gal tai buvo kokia nors operacija, gal tai buvo didžiulis stresas?“ – ko teiraujamasi sergančių nuovargį vardija gydytojas.
Vis tik V. Morozovas sako, kad normalu, jei po virusinės infekcijos žmogus dar tris savaites jaučia nuovargį, tai reiškia, kad organizmui reikia laiko kovoti su jo likučiais, galbūt tam reikia ir papildomų priemonių.
„Vaistai simptomams pamažinti, tas pats paracetamolis, arba lašiukai į nosį, arba dar kas nors, yra tam, kad tie simptomai netrukdytų tavo organizmui ilsėtis, o ne tam, kad prisirijus vaistų eiti į darbą nuslopinus simptomus. Jeigu tu ilsiesi, yra kur kas mažiau šansų, kad tu gausi komplikacijų, negu nuslopinęs simptomus eiti į darbą“, – paaiškina jis.
Geležies ir vitamino D stoka – dažnos priežastys nuovargiui jausti
Nuovargį žmonės gali jausti ir dėl akivaizdžiai iš kraujo tyrimų matomų problemų, tokių kaip vitamino D ar geležies stoka.
„70 proc. Jaunų moterų neturi geležies atsargų“, – pastebi V. Morozovas.
Paklaustas, ar įgyti geležies atsargas padėtų mitybos korekcija, valgyti daugiau mėsos ar špinatų, gydytojas juokėsi.
„Kaip gerai pasakė Los Andželo hematologė per vieną iš konferencijų: kai man pasako, kad aš galbūt su mityba pasireguliuosiu (geležies kiekį organizme – aut. past.), tai visą laiką įsivaizduoju, kaip su gėlių purškikliu bandoma užgesinti degantį namą“, – prisiminė V. Morozovas.
Jis sako, kad jei yra geležies stoka su išreikštais simptomais, tuomet reikia gydymo, mitybos korekcijos neužtenka: „Mielos moterys, jeigu jums traukia mėšlungis kojas, tai jums ne magnio trūksta, jums greičiausiai trūksta geležies“.
Paklaustas, ar yra vizualūs simptomai, kad geležies organizmui ima stigti, tokie kaip moterų dažnai pastebimi slenkantys plaukai, ar lūžinėjantys nagai, gydytojas atsakė: „o jūs matėte nors vieną moterį, kuri būtų patenkinta savo oda ar plaukais? Aš – ne“.
Jis vardija, kad ir odos, ir plaukų būklė, ir lūžinėjantys nagai, trukinėjantys lūpų kampučiai gali būti ir geležies stokos simptomai.
Ką galima pasireguliuoti su mityba ir vitaminais?
Vis tik, su mityba galima reguliuoti pilvo pūtimo problemą, jei ji kyla dėl gyvenimo būdo: tada padėtų kiekvieno valgymo metu į porciją įplanuoti po 5 rūšių skaidulų, tarkime, lėkštėje būtų šaukštas grikių, kopūstų, pomidoras, agurkas ir kanapių sėklų.
V. Morozovas sako, kad yra žmonės, kurie skundžiasi pilvo pūtimu, bet gyvena tarp degalinės ir McDonald‘s: ryte nusiperka dešrainį, vakare užsuka į McDonald‘s, nes kitaip neišeina pavalgyti. Jiems gal prasminga ir papildomai vartoti vitaminus.
„Tokiu atveju pats paprasčiausias variantas netirti kažkokio vitamino, nes nėra jokių rimtų gairių, be jokių nusiskundimų, be jokios rizikos tirti vitaminus. Nebent žarnyno pašalinta, pusės skrandžio nėra, ar vedamas įsitikinimų žmogus laikosi kokios nors kvailos žalojančios dietos, tarkim, valgo tik salierų lapus, daugiau nieko, tada taip, ir tai, ilgą laiką taip reikia valgyti. Tada verta nusipirkti multivitaminų, nes jie skirti praturtinti dietą, ko negalima su jais daryti, tai negalima kažko gydyti, bet būti ramiems, kad mes viską gaunam – taip“, – vardijo V. Morozovas.
Vis tik pašnekovas siūlo renkantis maistą laikytis tokios taisyklės: „Jeigu yra kažkoks produktas, kurį kažkas iki jūsų gamino, jis jums netinka“.
„Jeigu tingi duoną kepti, jeigu tingi sūrį spausti, kas yra visiškai normalu, tai bent jau tu to kotleto nepirk iš parduotuvės“, – priduria jis.
Daug ir išsamiai apie tai, kaip kovoti su nuovargiu ir kokie simptomai rodo, kad jums trūksta tam tikrų medžiagų kviečiame žiūrėti tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“.
Kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ jau dabar!
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
